Po 2017 m. nuošliaužos Kirgizijoje susidariusios užtvankos, kuriose laikoma apie 700 tūkst. kubinių metrų vandens, susimaišiusio su urano kasyklų liekanomis, tapo nepatikimos.
Manoma, kad dar viena nuošliauža ar žemės drebėjimas jų turinį gali nunešti į upių sistemą, naudojamą Kirgizijos, Uzbekistano ir Tadžikistano žemdirbystės plotams drėkinti, parodė dar sovietmečiu radioaktyviųjų atliekų saugykloje atlikti tyrimai.
Dėl tokio įvykio milijonai žmonių šiose trijose šalyse galbūt būtų priversti palikti savo namus.
Tyrimai, kurie yra Europos Komisijos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko projekto, skirto įrenginiams sustiprinti, dalis, rodo, kad tokio tipo atliekų negalima saugiai sutalpinti dabartinėse vietose ir jas reikia perkelti toliau nuo Mailuu Suu upės krantų.
Ferganos slėnis, į kurį patektų užterštas vanduo, yra tankiausiai apgyvendinta Vidurio Azijos teritorija, kurioje gyvena 16 mln. žmonių, iš kurių daugelis augina medvilnę, ryžius, grūdus, vaisius ir daržoves.
„Jei dėl nuošliaužos upė išsiverš, į vandenį pateks dviejų kasyklų sąvartynų atliekos“, – pabrėžė Gulšair Abdullajeva, Mailuu Suu radiologijos laboratorijos vadovė.
„Ekologinė katastrofa beveik prilygtų Černobyliui“, – pridūrė ji.
Tyrimai atskleidė, kad šiuose sąvartynuose esančios atliekos yra skystos, todėl jos yra pavojingesnės, o įvykus stipriam žemės drebėjimui gali patekti į upę, įvertino Kirgizijos vyriausybės samdytas Vokietijos įmonės „G.E.O.S“ inžinierius Sebastianas Hessas.
-
Per žemės drebėjimą Kinijos ir Kirgizijos pasienyje žuvo 3, sužeista dešimtys žmonių
-
Savo šalyje „teises“ pirko už 100 eurų: Lietuvoje šis pirkinys kirgizui „kainuos“ brangiau
-
Atvykėliai iš posovietinių šalių neturi leidimų būti Lietuvoje, bet galvos dėl to nesuka
-
Kirgizija taip pat nebepriims Rusijos sistemos „Mir“ mokėjimo kortelių
„Tai būtų siaubinga katastrofa, – pažymėjo jis. – Šis vanduo naudojamas laukams drėkinti, o tai reiškia, kad būtų užteršta žemės ūkio produkcija.“
Inžinieriai teigė, kad užtvankos pamatus susilpnino vanduo per 2017 m. nuošliaužą, kuri pakėlė upės vandens lygį.
Biškeko vyriausybė ir „G.E.O.S" apskaičiavo, kad atliekų perkėlimui iš dviejų nesaugių vietų į vieną, esančią toliau nuo upės, prireiks 22-25 mln. eurų.
Netoli Mailuu Suu miesto esančią teritoriją, vieną didžiausių pasaulyje urano rūdos sąvartynų, 1940-1960 m. plėtė Sovietų Sąjunga. Miestelyje esanti gamykla taip pat perdirbinėjo urano rūdą iš kitų netoliese esančių kasyklų.
